Apie sąjungą    Naujienos    Renginiai    Veikla    Fotogalerija    Kontaktai    Nuorodos    Amatai Vilkaviškio rajone
SĄJUNGOS NARIAI


Ar laukiate vasaros švenčių savo ir aplinkiuose miesteliuose?

Taip, puiki proga pabendrauti ir pasilinksminti
Taip, nes vyksta nemokami koncertai
Taip, bet ne visada turiu laiko sudalyvauti
Ne, tai laiko švaistymas
Ne, geriau apsilankyti teatre ar pakeliauti
Daugiau informacijos
Vištyčio seniūnija



Vištyčio seniūnija ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija, Pajevonio, Gražiškių ir Kybartų seniūnijomis. Vištyčio seniūnijoje gimė daug garsių žmonių: vyskupas Jurgis Tiškevičius, knygnešys, knygų leidėjas Petras Mikolainis, pedagogas, tautinio atgimimo žadintojas Suvalkijos krašte, knygnešys Petras Kriaučiūnas ir kiti.

Vištyčio regioninis parkas įkurtas 1992 m., jo tikslas - išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Tai viena įdomiausių ir vaizdingiausių Sūduvos vietų. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, parke įrengti didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės. Vištyčio miestelio centre iki šių dienų išlikusi 1829 m. statyta raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė, evangelikų – liuteronų bažnyčia, 1925 m. statyta aliejinė ir vėjo malūnas.

Vištyčio ežeras - ketvirtas pagal dydį Lietuvoje, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km, ežeras apima 1820 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus. Jis ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir pats švariausias.

Šventasis šaltinėlis - Vištyčio ežero pakrantėje Šilelio miške gėlas vanduo trykšta iš Šventojo šaltinėlio. Legendos byloja, jog kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto, pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Tikėdami stebuklinga šaltinio galia, dar ir dabar žmonės čia stato ir šventina kryžius.

Drausgirio, Vištytgirio, Mestgirio, Tadarinės miškuose auga 300 metų senumo ąžuolynai su liepų priemaiša, 200 m. senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retųjų augalų bei gyvūnų. Miškai labai vertingi ornitologiniu požiūriu: Vištyčio regioninio parko teritorijoje aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Gana vertinga šiame regione esanti Paširvinčio pelkė, pasižyminti savita augalijos struktūra.

Vištyčio akmuo (dar vadinamas Pėduotuoju, Stebuklinguoju) – vienas didžiausių Lietuvoje. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas “pėda” ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai, keliose vietose jis nuskaldytas. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. Vištyčio praeitį mena ir Pavištyčio bei Vištyčio piliakalniai.

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1829 m., po karo atstatyta. Turi klasicizmo bruožų, dvigubo kryžiaus plano, vienbokštė, su apside ir bokšteliu. Dekoratyvumo bažnyčiai teikia akmens, mūro bei skaldos faktūros derinimas su raudonų plytų detalėmis ir baltais tinko apvadais. 

Aldona Kaminskienė

Vienintelė rajone medžio drožėja moteris. Viename savo kiemo kampelyje moteris įkurdino ežių šeimynėlę. „Negaliu sudėjusi rankų be darbo sėdėti prie televizoriaus, todėl medyje yla išsibadžiau skylutes, prikaišiojau pagaliukų“, – ežiuko gimimo paslaptimi dalijosi moteris. Ji pasididžiavo anūku, kuris ne tik patarė, jog šį veiksmą galima palengvinti pasinaudojus plaktuku, bet ir pats į ją nusižiūrėjęs pasidarė vieną ežį. Jos darbai - reljefiški, iškilūs drožiniai, kuriuose atsispindi gimtojo Vištyčio vaizdai, paįvairinti tekstais.

Irena Kačkauskienė

„Patys vilnos vėlimo darbai – jau seniai nebe naujiena. Tačiau Irena taiko savo metodikas – tai darbas tik su natūraliomis priemonėmis, t. y. tiktai su nedažyta natūraliai balta, pilka, ruda ar juoda avių vilna, natūraliu lino pluoštu. Nors darbo technologijos – tokios pačios, tačiau efektas jau visiškai kitas nei naudojant dažytą vilną“, – kalbėjo I. Kačkauskienė. Darbams naudoja ne tik skirtingų spalvų, bet ir skirtingo šiurkštumo, iškarštą bei nekarštą skirtingų avių veislių vilną. Jos moteris prisirinko pati važinėdama po Vištyčio apylinkes pas avis auginančius žmones. Irena jau keletą metų daro vilnos dirbinius, to moko ir jos būrelį lankančius moksleivius. Iš natūralių medžiagų sukurti darbai tikrai palieka įspūdį ir atrodo visiškai kitaip nei spalvoti dirbiniai iš dažytos vilnos, kuriuos esame įpratę daryti.


Kontaktai:
Vilkaviškio rajono kaimo
bendruomenių sąjunga
J. Basanavičiaus a.7,
LT-70101 Vilkaviškis
Tel:. (8 615) 75907